SAULĖS SMŪGIS- Gruodžio 26 d.

Saulės_smūgis_800x312

Svarbiausi „Saulės smūgio“ atsiradimo „kaltininkai“ – karališka anglų ketveriukė, menanti laikus, kai būti hipiu reiškė būti laisvu ir savotiškai privilegijuotu. Tai ‐ „The Beatles“ fenomenas ir jų optimizmą bei harmoniją spinduliuojanti muzika. 1968‐aisiais dienos šviesą išvydo daugeliui puikiai žinomas animacinis filmas „Yellow Submarine“, vaizdžiai pasakojantis apie dviejų pasaulio ‐ gėrio ir blogio ‐ kovą. Muzika šiame animaciniame filme tampa pagrindiniu ginklu, padedančiu nugalėti piktąsias jėgas: kai garsiuosius muzikantus, plaukiančius iš Liverpulio į Peperlandą, užpuola mėlynieji gyviai, išgelbėti juos gali tik jų pačių sukurti muzikiniai kūriniai. Būtent „The Beatles“ vyrukų siurrealistinė kelionė povandeniniu laivu tapo vienu pagrindinių naujojo „Baltijos baleto grupės“ spektaklio motyvų, papildytu Ivano Bunino apsakymo „Saulės smūgis“ elementais.
Ivanas Buninas savo apsakyme „Saulės smūgis“ pasakoja apie jauną karininką, kuris, išgyvenęs svaigią meilės naktį, paveiktas saulės kaitros susipainioja tarp savo jausmų ir keistų vaizduotėje kylančių reginių, patiria saulės smūgį.
Spektaklyje ši siužeto linija pratęsiama ‐ sergantis karininkas įkrenta į vandenį ir ima skęsti. Tuo metu jį išgelbsti „Yellow Submarine“ įgula. Vyras, kartu su povandeninio laivo kapitonu, plaukia lakiausią fantaziją pranokstančiu vandens keliu, regėdami keisčiausią ir neįtikėčiausią pro šalį praplaukiančią gyvybę. Vėliau išgelbėtą jaunuolį kapitonas grąžina į krantą. Šis pasveiksta, tačiau saulės smūgio padariniai virsta troškulinga vienatve, apsupta keistų nesuvokiamų žmogiškų būtybių, besibūriuojančių saulės įkaitintoje pakrantėje.

Jaunas karininkas grįžta ne į svaigulingą „gėlių vaikų“ laikmetį, bet į XXI a. į dabartį, kur žmonės laisvės ieško kompiuterių ekranų „languose“, bendrauja kibernetiniais įrankiais, tiki ribotais jausmų  laidininkais, kurie tėra paprasto daikto formoje, žmogaus jausmai nepajėgūs būti ištransliuotais per monitorių, ekraną, jų ekspresija reali tik tuo atveju, kai tai skleidžiama tiesioginio kontakto metu, per realius jausmus, buvimo „kartu“ metu.

Pagrindinė spektaklio heroje „moteris – saulė, saulės smūgis“, traktuojama, kaip laisvės simbolis į tikrus jausmus, į žmogišką šilumą, į šviesią jausmų moralę, kuri šiais laikas daugelyje žmonių miega, herojės misija, pažadinti visų širdyse snūduriuojančius ir stingstančius jausmus, pažadinti užuojautą, išjudinti sąstingį, desperatiškai besiskverbiantį į kiekvieną iš mūsų, tai amžius, kuris perpildytas gausa netikrų galimybių bendrauti ir susisiekti. Herojė iš paskutinių jėgų kovoja už „pabudimą“, kelia jausmų revoliuciją, piketuoja, kol galiausiai laiko ir tikrų jausmų prifarširuotas jaunuolis nesustabdo kylančio chaoso minimaliu, drastišku poelgiu, sunaikindamas „pagalvę“ ant kurios, simboliškai, mes visi dabar „snūduriuojam“, tingėdami bent trumpam sugrįžti į taip nesenai buvusią realybę.

Šio spektaklio, panašaus į spalvingą karnavalą, įvairiaspalvių vandens būtybių šėlsmą, ir tik pačiame veikalo gale išryškėja kuklus moralas. Jis pateikiamas šiltos atvirutės formoje, kurią spektaklio kūrėjai bando nusiųsti žiūrovui pačiu netikėčiausiu būdu – meile. Meile ne individui, bet žmonėms. Meile – ne tiesmuka, bet kuklia ir jautria. Meile tiems, kurie taip arti, o kartu taip toli.

Spektaklio vizualinis sprendimas – minimalistinis. Mėlynoje scenoje naudojama viena didelė balta kriauklė atstojanti „skurdžiojo teatro“ principą: čia ji tampa saule, didele braške, čia durimis jungiančiomis vandens, žmonių ir jausmų pasaulius, arba beviltiška siena kurios neįmanoma sugriauti, bei daugybe kitų elementų papildančių spektaklio vizualinį konceptą.

Taip pat spektaklyje naudojami ypatingi lazeriai, keliantys asociacijas su realiu vandeniu, gebantys fiziškai savo spinduliuose „skandinti“ artistų kūnus, taip pažymint dvi skirtingas veikalo metu dominuojančias erdves: žemę ir vandenį.

Kostiumų idėja įkvėpta filmo „Vandenyno gelmės“ iš dokumentinių filmų ciklo „Planeta žemė“. Įvairiausi povandeniniai gyviai atgimsta medžiagų klostėse ir spalvų paletėse. Dominuoja kontrastingi spalvų koloritai, iliuminacinės detalės, ypatinga avalynė.

„Saulės smūgis“, tai nesenstanti  „The Beatles“ muzika, šokis ir judesys, spalvos ir formos, intriguojantys triukai – toks šio nuotaikingo antidepresanto receptas. Visumoje spektaklis nespręs itin komplikuotų problemų, negvildens perdėtai filosofinių intrigų, bei nepranašaus pesimistinės ateities. Žiūrovai išvys vaizdingą, energingą ir efektingą siautulį, sustiprintą ne tik kultinės grupės dainomis, bet ir profesionalia choreografija bei profesionalių šokėjų atlikimu. Šis kūrinys – saldus desertas akims, ilgam paliksiantis neeilinių vaizdinių purslą atmintyje.


REŽISIERĖ/CHOREOGRAFĖ: Marija Simona Šimulynaitė
SCENOGRAFĖ, KOSTIUMŲ DIZAINERĖ: Agnė Jagelavičiūtė
KOMPOZITORĖ: Rita Mačiliūnaitė
MUZIKOS AUTORIAI:  „The Beatles“
ŠOKEJAI: Simona Paciukonytė, Agnė Steponkevičiūtė, Kristina Markevičiūtė, Vaida Šniurevičiūtė, Irina Nazarenko, Viktorija Naumova, Julija Turkina, Hilda Palkovskytė, Vladimirs Latišonoks, Karolis Butavičius, Ignas Armalis, Kipras Chlebinskas, Naglis Bierancas, Auksė Mikalajūnaitė, Eglė Mečėjutė, Grytė Dirmaitė, Erikas Travinas, Audrius Dunickas, Kristina Galalytė, Greta Nevedomskaitė, Brigita Kreivytė.

Renginio vieta: Ūkio Banko Teatro Arena, Olimpiečių g.3, Vilnius
Renginio data: 2012 m. gruodžio 26 d.  19:00 val.
Renginio trukmė: 1.30 val., 1 pertrauka
Durys atidaromos: 18:00 val.

BILIETAI