Naujienos

Pirmą kartą statomo baleto ,,Vaivos juosta“ premjera

DSC01932

Šių metų lapkričio 27 d., Baltijos baleto teatro studijoje, vyko spaudos konferencija, skirta nacionalinio baleto „Vaivos juosta“ pastatymo pristatymui. Konferencijos metu buvo pristatyta baleto koncepcija, interpretacija, kūrybinė virtuvė. Jos metu baleto šokėjai atliko keletą etiudų iš būsimos premjeros.

Spaudos konferencijoje dalyvavo režisierė bei choreografė Marija Simona Šimulynaitė, scenografė ir choreografės asistentė Laura Radzevičiūtė, Baltijos baleto teatro atstovė Jurgina Bagdzevičienė, bei spektaklio ,,Vaivos juosta“ šokėjai: Grytė Dirmaitė, Andrius Butkus, Naglis Bierancas.

Laura Radzevičiūtė pasidžiaugė puikia prie šio spektaklio gimimo prisidėjusia komanda: kostiumų dailininke Dalia Šivickiene, vidoeprojekcijų autoriumi Mantu Bardausku, šviesų dailininku Tadu Valeika.

Spaudos konferencijos metu akcentuota, jog spektaklis pagal šią Vlado Jakubėno muziką niekur ir niekada nebuvo statytas. Nusprendus statyti ,,Vaivos juostą“ žengtas didelis žingsnis  į baleto istoriją, kadangi šis baletas – nacionalinė vertybė. Kaip teigė režisierė Marija Simona Šimulynaitė, šiuo spektakliu siekiama puoselėti lietuvišką kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą. Prieš metus išgirdusi ,,Vaivos juostos“ muzikos skambesį, režisierė suprato, jog ji artima šiuolaikiniam šokiui. Galbūt dėl to šis kompozitoriaus Valdo Jakubėno kūrinys taip ilgai klajojo po pasaulį, neišgirstas ir neįvertintas choreografų. Šokėjai teigė, jog repetuodami dėmesį kreipia į personažų emocijas ir jausmus, didžiulė reikšmė skiriama dramaturgijai.

Marija Simona Šimulynaitė pateikė ,,Vaivos juostos“ interpretaciją: ,,Vaivorykštė šiame balete simbolizuoja šviesą, viltį. Muzika buvo parašyta prieš Antrąjį pasaulinį karą. Ja buvo bandyta pasakyti, jog nereikia kovoti ir laidyti žaibų vieni į kitus. Šių dienų vaivorykštės prasmė pakito. Ji simbolizuoja jungtį tarp visų lietuvių – emigravusių užsienin ir likusių čia, Lietuvoje. Noriu, kad trispalvė vaivorykštė nusidriektų po visą pasaulį ir sujungtų mus visus atgal į vieną Lietuvos žemės skliautą.“ teigė M. S. Šimulynaitė. Režisierė išreiškė viltį pabudinti žmonių širdyse taiką – ,,Dabar aplink matyti apsiniaukęs dangus, kuriame tik ir laidomi perkūno žaibai. Noriu, kad griausmai nurimtų ir šviestų ryškiaspalvė vaivorykštė, kuri pabudintų žmonių širdyse tikėjimą ir meilę“.

,,Vaivos juostos“ kelias scenos link nebuvo lengvas.  V. Jakubėnas, įkvėptas lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės–Mickevičiaus, sukūrė muziką stilizuoto lietuviško mito „Perkūnas, Vaiva ir Straublys” motyvais, tačiau Antrojo Pasaulinio karo metu partitūra sudegė. V. Jakubėnas iš atminties atkūrė baleto fortepijoninį klavyrą, bet instrumentuoti jau nebesuspėjo. Užklupus antrajai sovietų okupacijai, abu baleto autoriai – V. Jakubėnas ir V. Krėvė – išvyko iš Lietuvos (1944 m.), o jų bendras kūrinys išnyko užmarštin ištisiems dešimtmečiams. Ilgą laikotarpį  „Vaivos juosta“  net nebuvo paminėta Lietuvos baleto istorijoje. Laura Radzevičiūtė nuogąstavo, jog tolimesnį spektaklio likimą lems premjera – ar jis bus toliau rodomas nuspręs žiūrovai, kurie vertins pasirodymą.

Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija Vilniuje, įkurta 1993 metais, pradėjo rūpintis baleto  „Vaivos juosta“ likimu. Per dvidešimt metų  buvo restauruota visa baleto muzika, o klavyras, gautas  iš autoriaus sesers šeimos Čikagoje, instrumentuotas. Spektaklio ,,Vaivos juosta“ pastatymą iniciavo kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos prezidentė Irena Skomskienė. Šio spektaklio rėmėjai yra ponia Dalia Bobelienė, Devenių kultūros fondas ir Erika Brooksbei. V. Jakubėno fortepijoninio klavyro pagrindu instrumentuotę atliko kompozitorius Marius Baranauskas. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrėno, 2014 m. vasarą atliko ir įrašė visą muziką baletui ,,Vaivos juosta“.

Šiuolaikinio šokio baletas „Vaivos juosta“ vyks š. m. gruodžio 4 d., 18.30, Lietuvos rusų dramos teatre.

    Show Comments


    Add comment