Choreografė, libreto autorė – Marija Simona Smolskienė
Baleto solistai – Evelina Fokina, Pijus Ožalas, Olga Konošenko
Muzika – Patrick Doyle
Kostiumai – Erlandas Smolskas, IG leotards
Video projekcijos – Agne Danieliute
Garso inžinierius – Simon Gimelstein
Apšvietimo dizainas – Mantas Bartusevičius
„Karlas ir gėlės”, tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš „Hario Poterio” filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.
Siužeto autorė – BBT režisierė choreografė, Marija Simona Smolskienė.
Istorija pasakoja apie sodininka burtininka Karla, kurio stebuklingame parke, vieną kartą augo mažas pilkas daigas, negražus, kuklus, liūdnas, jį visi vadino Taja. Greta Tajos klestėjo nuostabi ryški, ružava, pilna puikybės gėlė – Flora, kurią visi mylėjo, ir prižiūrėjo, garbino, bei aukštino, priešingai nei pilkąją Taja. Flora nemėgo šalia jos augančio mažo, purvino daigo, kartais net tyčia užmindavo ant jos, nenorėdama, kad jos pačios grožį užgoštų pilki ne gražūs augalai. Visų gėlių prižiūrėtojas buvo burtininkas, sodininkas – Karlas. Jis buvo labai linksmas pokštininkas, jį mylėjo visi vaikai ir sodo gėlės, bet kartą Karlas pastebėjo, kad Taja niekaip neišsiskleidžia, visada liūdna, daug verkia, ji niekam nepatinka. Sodininkas nepralinksmindavo daigo net savo triukais. Tačiau vieną kartą, Karlas pamatė kaip žavioji gėlė Flora bando nunuodyti daigą Tają. Jis labai supyko ant Floros, bandė ją pamokinti, kad taip elgtis negalima, pakilo didelė audra, kurios išsigando visos sodo gėlės, bet, Karlas nebūtų buvęs stebukladarys – jis palaistė mažąją Tają stebuklingomis dulkėmis, kurių dėka daigas ėmė augti, skleistis, tapo ružava, pasidarė tokia pat graži kaip ir Flora. Gražuolė Flora pasiuto iš pykčio, tik ji net neįtarė, kad netrukus turės mažą gerą draugę Tają, kurią ims mylėti kaip savo sesę. Finale visi kartu su Taja laimingai šoko, vėjo, ir rasos lašuose ir pagaliau daigas tapo laiminga ir linksma gėle, kaip visi sodo augalai. Karlo burtai atvėrė akis ne tik Florai, bet ir visoms sodo gėlėms. Pykčio audros išnyko, žaibai nurimo, ir visi šoko džiaugsmingus šokius, maudėsi gėlių žieduose ir šventė naują gražią harmonijos šventę.