Kompozitorius – Vladas Jakubėnas
Sukurta Pagal Vinco Krėvės apysaką „Perkūnas Vaiva ir Straublys“
Režisierė choreografė – Marija Simona Šimulynaitė
Video projekcijų autorius – Mantas Bardauskas
Scenografė, kostiumų autorė – Dalia Pranckėnaitė
Apšvietimo autorius – Tadas Valeika, Mantas Bartusevičius.
Šokėjai: Kristina Tarasevičiūtė, Pijus ožalas, Simonas Laukaitis, Lorenzo Epifani, Igoris Zaripovas, Danielius Voinovas, Evelina Fokina, Žilvinas Beniuševičius, Mantas Čiarneckas, Agnė Steponkevičiūtė, Vesta Gineitytė, Audronė Stelionė, Martynas Kizys.
Senovės lietuvių liaudies legenda apie Vaivą, Perkūną ir Straublį, atgims lietuvių kompozitoriaus impresionisto V. Jakubėno balete „Vaivos juosta“. Baletui gyvybės įkvėpė choreografė Marija Simona Šimulynaitė ir jos „Baltijos baleto teatro” šokėjų kolektyvas. Prie pasirodymo prisidėjo Lietuvos nacionalinė filharmonija – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrėno, 2014 m. vasarą atliko ir įrašė visą muziką „Vaivos juostai“.
Baletas „Vaivos juosta” – tai nacionalinė vertybė. Statyti šio baleto niekas nesiryžo ištisus dešimtmečius, taigi šiuo pasirodymu choreografė kartu su šokėjais kuria Lietuvos istoriją. Iš pelenų prikelta V. Jakubėno muzika rodo, kad Lietuvoje būta puikių kompozitorių, kurių darbai turi būti viešinami. Kaip teigia šokėja Kristina Tarasevičiūtė, scenoje mes turime mažai savęs, mažai savo kultūros. Šis baletas tuo ir svarbus, kad juo šokėjai gali atgaivinti Lietuvos tautiškumą. Intriguoja tai, jog muzika, pasižyminti harmonija ir paįvairinta liaudies bei polifonijos elementais, persipina su šiuolaikinio šokio choreografija. Muzikiniai baleto herojų bruožai yra nepaprastai ryškūs ir patrauklūs, kas žavi šokėjus. Pasak jų, smagu, jog choreografė Marija Simona Šimulynaitė nestato šokėjų į rėmus, o leidžia interpretuoti, suteikia galimybę į choreografiją įnešti savo spalvų. Šokėjai Žilvinas Beniuševičius bei Naglis Bierancas džiaugiasi tokiu kūrybos procesu. Trupės narė Irina Nazrenko prasitarė, kad spektaklis bus netikėtas, žiūrovai nustebs pamatę šokėjus visiškai kitokiuose amplua nei tikėjosi. Yuhi Yonekura pavadino pasirodymą net ne „baletišku“, o visai kitokiu. Šokėja Grytė Dirmaitė tiki, kad savo pasirodymu sustiprins lietuvybės dvasią, jog prisidės prie lietuviškos prigimties bei istorijos išsaugojimo. Vaivos personažas simbolizuoja viltį – „reikia tikėti tuo, ką darai, nepasiduoti išorinėms jėgoms ir daryti tai, kas tau patinka”, kalbėjo pagrindinį Vaivos vaidmenį kurianti mergina.
„Vaivos juostos“ kelias scenos link nebuvo lengvas. V. Jakubėnas, įkvėptas lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės–Mickevičiaus stilizuoto lietuviško mito „Perkūnas, Vaiva ir Straublys”, sukūrė muziką šios mitinės sakmės motyvais. Antrojo Pasaulinio karo metu partitūra sudegė. V. Jakubėnas iš atminties atkūrė baleto fortepijoninį klavyrą, bet instrumentuoti jau nebesuspėjo. Užklupus antrajai sovietų okupacijai, abu baleto autoriai – V. Jakubėnas ir V. Krėvė, išvyko iš Lietuvos (1944 m.). Jų bendras kūrinys dešimtmečiams išnyko užmarštin. Ilgą laikotarpį „Vaivos juosta“ net nebuvo paminėta Lietuvos baleto istorijoje.
Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija, įkurta 1993 metais, pradėjo rūpintis baleto „Vaivos juosta“ likimu. Per dvidešimt metų buvo restauruota visa baleto muzika, o klavyras, gautas iš autoriaus sesers šeimos Čikagoje, instrumentuotas. V. Jakubėno fortepijoninio klavyro pagrindu instrumentuotę atliko kompozitorius Marius Baranauskas.
